Valstybinė lietuvių kalbos komisija labai džiaugiasi, kad ši iniciatyva kilo ne iš jos, o iš žmonių, rašančių internete lietuviškai, tačiau pirmiausias niuansas, kuris krenta į akis ir kerta per kišenę – dviguba kaina, kurią tektų sumokėti už papildomą sulietuvintą domeną. Vargu, ar galima apkaltinti iniciatorius lupikavimu ir šūdeliavimu, bet siekis atriboti lietuvišką interneto turinį nuo likusio pasaulio – akivaizdus.
Kai Rusijos prezidentas D. Medvedev, garsėjantis savo moderniu požiūriu į elektronines komunikacijas, pavedė „išdirbti“ metodiką ir parengti infrastruktūrą domenų kirilica plėtrai, nepraslydo pro akis pastebėjimai apie siekius atriboti rusišką internetą nuo likusio pasaulio. Vargu, ar tokių pačių tikslų vedini totalitarinės Kinijos internautai kada nors sugebės naršyti po rusiškus pornografinius puslapius, lygiai taip pat, kaip ir amerikiečiai skubės diegti savo kompiuteriuose visas kitas diakritiniais ženklais turtingas klaviatūras…
Noras segmantuoti interneto vartotojus – akivaizdus! Fanatiški lietuvybės skleidėjai, švelniai vadinami kalbainiais, nesismulkina ir bruka tiesiausią bilietą į tautinio interneto turinio izoliacionizmą (atskirtį). Galbūt taip pateisinamas lietuviškų paslapčių saugojimas nuo kokių piktavalių lankytojų iš užsienio, nors šiuo metu argumentas apie hosterių lupikavimą, atrodo, skambėtų įtikinamiau. Tiesa, vargu ar iniciatoriai gali tikėtis didelio otkato iš vos dvacoką kainuojančių kelių šimtų adresų (atmetus mokesčius ir sąnaudas, nuo kiekvieno sulietuvinto URL`o otkatui geriausiu atveju lieka litas – kitas)
Antai didysis blogeris ulevičius.lt, vienas pirmųjų susilietuvinęs savo adresą, greičiausia, mandravoja, panašiai kaip ir tas kaukazietis, išdidžiai užsiklijavęs niekam tikusį plėtinį .info Sulipdami į tautiškumo ir „Š“, „Č“, „Ž“ ir „Q“ pelkę atrodome įdomūs tik sau, o pats internetinių adresų lietuvinimas primena lenkiškų pavardžių rašybą asmens tapatybės dokumentuose…
Pirmiausia, kad informuojama visuomenė, tai tik į naudą – dar prieš porą metų mokykliniuose informatikos egzaminuose atsakymas „taip“ į klausimą „ar galima registruoti domenus su lietuviškomis raidėmis?“ buvo laikomas neteisingu, nors tokia galimybė egzistavo jau nuo 2004 metų. Galbūt šiandien egzamino sudarinėtojas taip jau nebesuklystų.
Abejoju ar užsieniečiams nuo to šilta ar šalta tačiau mums tai – kultūros klausimas. Mano mėgstamiausias pavyzdys: diktorius, per radiją pranešantis kontaktinį el.pašto adresą „eta Ziniuradijas.lt“ su aštria Z. Kompanija laiku nepasirūpino, todėl dabar tenka švepluoti ir atrodyti kvailai. Kas kita, pavyzdžiui varlė.lt – pirmomis puslapio paleidimo dienomis lietuviškas adresas dar buvo laisvas, tačiau vėliau susigriebė. Nepaisant to, kad lietuvišku variantu pasinaudos tik vienas kitas pilietis, pati firma atrodo rimčiau. (Ar kas dar pamena skandalą su švyturys.lt ? čia jau kalba pakrypsta apie savo prekinio ženklo saugojimą).
Na o apibendrinant, DomReg tikrai galėtų pasiūlyti ilgalaikę akciją – registruojant IDN domeną su lietuviškomis raidėmis nemokamai šalia duoti ir jo lotynišką atitikmenį (jei tik jis neužimtas). Papildomai jiems tai menkai tekainuotų, bet nebeliktų priežasties švepluot.
Pritariu glow – tas lietuvinimas tikrai turi prasmę, bet tik tada, kai funkcionuoja „normalios“, nuorodos. (šiaip, firmos jau seniai naudojasi vakarietiška metodika ir pavadinimuose vengia naudoti žodžius su diakrtiniais ženklais)
Klausimęlio iniciatyva galima vertinti ir kaip beatodairišką lietuvių-nacionalistų siekį atsiriekti savo dalį iš internacionalinio interneto – turbūt tautiečiams labai apmaudu, kad ne jie išrado web`ą:):)
P.S. Dar prisiminkime SMS lietuvinimo vajų, kai dėl kvailų ambicijų vėl gi kentėdavo vartotojas, už diakritinius ženklus žinutėse mokėdamas, kaip už picture message…
Gerai, kad VLKK propaguoja lietuviškus vardus internete. Juk mes atsiliekame nuo užsienio valstybių. Lenkiškų raidžių su diakritiniais ženklais tiek pat, kiek lietuvių, bet jų vardų su lenkiškomis raidėmis procentas dvigubai didesnis, negu lietuviškų. O vokiečiai turi tik tris raides su umliautais, bet jie mus lenkia tris kartus.
Nu ir kaip matosi tie lietuviški ar lenkiški adresai paieškos robotams? Kokius sprendimus čia siūlo SEO specialistai?