SEO pagal račą

Unikalus fenomena lietuviškoje blogosferoje www.račas.lt nenustoja stebinti savo neregėtais paieškos sistemų prisijaukinimo ir turinio optimizavimo sprendimais. Čia siūlome keletą įdomesnių aspektų pasirinktinai (teneužpyksta autorius, o geriau tegu parašo, ką pats turėjo omenyje taip besielgdamas – d.l.)

Populiarioji tinklapių analizės sistema Alexa nurodo, kad www.racas.lt anaip tol netaiko į šimtatūkstantinę auditoriją, bet kai kurie rodikliai iš tiesų atrodo įspūdingai: per pastaruosius tris mėnesius tinklapio populiarumas šoktelėjo 70 proc., o dažniausiuose paieškos atitikmenyse antroje vietoje supasi `laisvas laikraštis` (darantis neabejotiną garbę tinkapio autoriui:)

Backlinks

Atbulinės nuorodos, kaip žinia, padeda paieškos varikliams apsispręsti, jog tinklapis esti gyvybingas, lankomas ir komentuojamas. Paprasčiausia schema: kai į vieną tikslą iš skirtingų kampų veda įvairios nuorodos (Links).

Ko gero, ne iš piktos valios, autorius negaili labdaros ir mielai iš savo pakankamai lankomo puslapio lankytojus uoliai nukreipinėja bala žino kur. Na, ne visai bala žino, bet apie tai – kiek vėleliau.

Taigi, senas pavyzdys, kai racas ir uzkalnis, besiginčydami turiniu, hypertekstuose atrodė tarsi koketuojantys pataikautojai paieškos sistemoms. Uoliai riedamiesi vos keliems milijonams žmonių suprantama kalba, savo įrašuose tiedu taškėsi aktyviomis nuorodomis į kits kito tinklapius, tuo būdu pakeldami savųjų reitingus ir iškeldami adresus aukščiau už kitus paieškos sistemose.

Aritmetika paprasta: racas (c. a. 1400 users) < — > uzkalnis (c. a. 1200 users) = +750 users/2 Iš tų backlinkų abudu pritraukė papildomą kiekį vartotojų, kuriuos sėkmingai išsidalino tarpusavyje.

Najezdai ir provokacijos

Ar reikia aiškinti, kad populiarūs naujienų srauto raktažodžiai, iškilių asmenų pavardės ar firmų pavadinimai taip pat masina visokius paieškos robotus? Net ir buku žvilgsniu stebint, nesunku matyti, kaip racas.lt tinklapyje paprastu tekstu, o kartais ir su nuorodomis, rašomi žodžiai užkliūna ne vien paieškos sistemoms, bet ir aprašomiems asmenims.

Pakankamai žinomi ir populiarūs racas.lt aprašomi žmonės, kurie, be kita ko, pasižymi ir nemažu savo tinklapių skaitytojų ratu, netruko talpinti atsakus į chamiškus įžeidimus, kartu paminėdami racas.lt, net gi su nuorodomis. Kas iš to gaunasi?

Daugybėje aukštus reitingus išsikovojusių tinklapių atsiranda tas pats raktažodis (Račas), kuris suveikia kaip efektyvus backlinkas. Paieškos sistemos „galvoja“, kad racas yra unikalus simbolių kratinys, jungiantis bei vienijantis aktualų turinį, todėl skuba vartotoją nukreipti tiesiai į tų blevyzgų šaltinį.

Besiriedamas su visu pasauliu, autorius iš tiesų provokuoja garbingus oponentus didinti jo tinklapio populiarumą.

AdBox reklama

Naujoviška lietuviška apsikeitimo nuorodomis sistema netruko susilaukti populiarumo. Antai www.racas.lt svetainėje netruko atsirasti ir labdaringa (ne pirkta!) nuoroda į elektroninį knygyną skaitykle.lt, tačiau (o kas gi tai?!) – ten nėra jokių sąsajų su minimo tinklaraščio autoriumi, nenustatytos jokios tarpininkavimo funkcijos (Affiliate) ir nematyt, kad kas būtų sumokėjęs prašomus 70 Lt. už savaitę rodymų!

Labdaringa veikla, siekiant sukurti solidumo įspūdį, ar visiškas lochotronas? Žinoma, skaitiklis sukasi, kaip nuo frezavimo staklių, bet centai kapsi nebent vokeliuose…

Labdara

Žinote taisyklę, kad siekiant solidesnio įspūdžio ar vengiant mokesčių, visada apsimoka dalį tinkle gautų pinigų paskirti labdarai? Tas puikiai realizuota tinklapyje www.racas.lt!

Jeigu gausybę išorinių nuorodų laikysime labdara, o ne dundukiškumu, tai matysime, kad tinklapio misija iš tiesų kilni, nepaisant jame rašomų šlykštynių, patyčių, užgauliojamų ir paranojiško viso ko neigimo.

Vis gi vienas esminių pavyzdžių pateiktinas atskira pastraipa: neabejotinai originalus tekstas, kviečiantis ir intriguojantis skaitytoją spustelėti nurodą, neminint, nei kur ta nuoroda veda, nei kas per asmuo ten koneveikiamas, padarė stulbinantį efektą – papildomi 1600 vartotojų per porą dienų, kaip labdara akiplėšai, išdrįsusiam patampyti už ūsų lietuviškos blogosferos pažibos A. Račo ambicijas!

Vietoj reziumės

Kas gali patikėti, kad vienintelės Baltijos šalyse naujienų agentūros vadas kenčia finansinius nepriteklius ir iš paskutiniųjų stengiasi monetizuoti savo tinklapį? Jei atsirastų kas, ketinantis įmerkti pinigus į www.racas.lt – būtinai apie tai praneškite – įdėsime krūvą nuorodų ir nuotraukų!

Pigūs mėginimai šūdeliauti, bandant savo skaitytojų kantrybę, įmantrūs paieškos sistemų ir turinio optimizavimo navarotai, milijonieriau požiūris į reklamą leidžia manyti, kad račo laimės valanda dar neišmušė. Greičiausiai bus taip, kad už tą tinklapį kas nors paklos nemažą sumą pinigų, kad tik jis išnyktų iš internetų, o tai, ko gero, ir bus tas didysis laimėjimas, ties kuriuo telkiasi ne vien tinklaraščio autorius, bet ir gausus būrys skaitytojų irgi dundukų!

RSS nauda

Gal senas straipsnis Pipedijoj padės prisiminti, sužinoti ir įsisavinti vieną tobuliausių šių laikų komunikacijos arkliuką RSS (Rich Site Summary) leidžia ne tik formuotis individualų naujienų srautą, bet ir kelia šaltinių reitingus, kaip koks SEO tūlsas!

Keletas RSS kanalų, ypač iš tų šaltinių, kurie garsėja nuosavomis žinių tarnybomis, iš tiesų praturtins ne tik blogą, bet ir pagelbės sekant naujienų srautą. Čia išryškėja svarbiausi raktažodžiai (keywords) ir galima nusitaikyti į skaitomiausių temų lankytojus arba matyti, kokių pranešimų trūksta.

Dabartinės turinio valdymo (CMS) sistemos leidžia ne tik belenkur susikonfogūruoti savo RSS pasirinkimus, bet padaryti tai kūrybiškai, optimaliai ir naudingai smagiai. Tačiau esama dar tam tikrų kliuvinių!

Net ir seni bei patyrę blogeriai neskuba diegtis savo tinklarašių prenumeratai RSS srautus. Kitų taisyklėse prigrasyta nenaudoti jų RSS medžiagos kokiems komerciniams tikslams, nors iš tos funkcijos akivaizdi nauda ne vien tų naujienų rodytojui, bet ir, žinoma, autoriui bei tiekėjui.

Šitaip, kuo daugiau RSS prenumeratorių turi tinklapis, tuo, reiškiasi, jį labiau myli ir jis busi mylimas Gūglės. Vis gi, atsargiai galima saikingais kiekiais į savo menkaverčius tinklaraščius patalpinti svetimų RSS sekcijas. Tada gausis šioks toks solidumo įspūdis, nes srautus galima pasirinkti rimtus, suautoritetingais vardais ar sparčiai atnaujinamomis temomis.

Tautinis Fėjzbukas

Paaiškėjo, kad Facebook vartotojai jau ilgiau laiko praleidžia savo tinkle, nei Google. Tai vienas rodiklių, rodančių jau kurį laiką dėmesį kaustantį dviejų lyderių kreivių susiliejimą: Google ar Facebook – tas klausimas neduoda ramybės Pasauliniu mastu, o Lietuvoje mes stebime One.lt, Klase.lt, Frype.lt ir kitokius smigimus. Čia – trumpas revjū, Populiariai Porinanat:)

Tai, kad Fėjzbukas pirmą kartą kažkur pralenkė Gūglę, paaiškėjo rugsėjį. Pašėlusiu greičiu besiplečiantis Pasaulio Socialinės Medijos lyderis kartu sulaukia ir aršios kritikos. Antai viena garbaus amžiaus „Bibliotekos pažangai“ lankytojų sakė: „Fėjzbukas?! Niekada gyvenime! Tiek rašo, kad žmonių duomenis vagia, kad nepatikima – niekada gyvenime…“

Tautinių socialinių tinklų – Uonės, Klasės ir Frypės nukraujavimą lėmė ir tai, kad jau nebe lygis, jei neturi Fėjzbuko, „juk ten – visi!„. Tuo tarpu Gūglės Wavė, kol kas lietuvių mažai apgyvendinta ir įsisavinta. Gal todėl, kad užknisa daugybė nuolat atsiveriančių langų, gal dar todėl, kad diorgina po chaosu paslėpta kažkokia prasmė, iki kurios sunku dasikasti. Gūglės įsisavinimas išlieka labai menkas, o Tautoje jau sklinda gandas, kad „Facebook – visiems, o Google – tik su aukštuoju“

Tokie fenomenai, kaip Point.lt ir naujai išlindęs Popo.lt pademonstruoja, kad poreikis turėti tautinį socialinį tinklą (ir net ne vieną!) yra vitališkai svarbus ir perspektyvus verslo šakas! Taigi, susibūrimai kalbiniu pagrindu yra puoselėtini net gi iki tokio lygio, kad gviešiamasi atskirti lietuviškas svetaines nuo užsienio lankytojų, uždedant lietuviškas raides ant urlų. Klausimęlis.lt iniciatyva greitai galėsime taip nevaržomai mėgautis tautine informacijos laisve, kaip koks Algis Greitai, besikeikdamas matom per Ctv.lt🙂

Kas atsitiko supermama.lt populiarumui?

Nejaugi visos šmaikštašiknės išsilakstė po Fėjzbuką, ar įgavo daugiau proto ir staiga virto tikromis, mylinčiomis ir rūpestingomis super mamomis, o ne isteriškomis elektroninėmis furijomis? Klausimų daugiau nei atsakymų, taigi lieka vienas – esminis: kur dingo vieno didžiausių, seniausių ir populiariausių lietuviškų forumu lankytojai?

Php forumai, kaip ir daugelis kitų atgyvenusiu socialinio bendravimo įrankių, neatlaiko konkurencijos su milijardus dolerių žarstančiu Facebook. Elektroninės istorijos sąvartynan keliauja tokios legendos kaip Frypė, Klasė.lt ir (thanks God!) Onė. Net ta pati Gūglė rizikuoja užleisti lyderio pozicijas Cako (kažkodėl, būtent taip anglakalbėje žiniasklaidoje pravardžiuojamas Cukerbergas) imperijai.

Chaotiškoje ir vizualiai nepatrauklioje aplinkoje liko daugybė erdvės turgaus pobūdžio prekybai: čia vis dar parduodami sendaikčiai ir Lietuvos ir iš Airijos, o keletas „elitinių“ ar „prastumėtų“ grupuočių keičiasi kosmetikos ir bižuterijos gaminių API kodais.

Vis gi naivu tikėtis, kad išnyko baltų laidų ausyse ir prakąsto obuolio kultūros fanės, važinėjančios lizinginiais taip nekenčiamų savo diedų džipais. Su vyno taure guminėmis pirštinėmis šutinamose rankose, ptojančioje vonioje mirkstančios feministės – šmaikštašiknės, Enrique Iglesias bilietų pirkėjos, prisiekusios i… kategorijos prekių fanės ir nereiklios tuštutės yra tikras bei visaip puoseletinas lobis vartotojiškoje visuomenėje! Elementari rinkos logika reikalauja išlaikyti ir gausinti šį pirkėjų segmentą, nepaisant Vyriausybės vykdomos pragmatiškos demografinės politikos!

Elektroninei komercijai taikomi mokesčiai

Nepaslaptis, kad sunkmečiu valstybė stengiasi surinkti kuo daugiau mokesčių. Elektroninė komercija – ne išimtis! Svarbu atkreipti dėmesį, kad besiverčiantiems elektroniniu bizniu privalu užsiregistruoti individualios veiklos subjektą: Mokėti 15% pajamų mokesčio, PSD ir SoDrai.
Į Dirbalietuviai klausimus atsako Valstybinės Mokesčių inspekcijos Teisės dapartamento direktoriaus pavaduotoja Alina Gaudutytė:

Dirbalietuviai: Kokios mokestinės prievolės taikomos elektronine komercija užsiimančioms įmonėms ir fiziniams asmenims?

VMI: Įmonių apmokestinamojo pelno apskaičiavimas ir pelno mokesčio tarifai nepriklauso nuo įmonių vykdomos ekonominės veiklos pobūdžio ar veiklos rūšies. Išimtis taikoma tik žemės ūkio veiklą vykdantiems vienetams.

Gyventojai (fiziniai asmenys) užsiimantys elektronine komercija (tęstine savarankiška veikla siekiant ekonominės naudos) turėtų įregistruoti individualią veiklą pagal individualios veiklos vykdymo pažymą. Pajamos iš individualios veiklos, pagal individualios veiklos vykdymo pažymą, apmokestinamos 15 procentų pajamų mokesčio tarifu. Pažymėtina, kad 15 proc. pajamų mokestis skaičiuojamas ir mokamas nuo apmokestinamųjų individualios veiklos pajamų, t.y. iš gautų pajamų atėmus toms pajamoms uždirbti patirtas išlaidas. Pavyzdžiui, gyventojas per metus uždirbęs 20000 Lt individualios veiklos pajamų ir patyręs 5000 Lt su tų pajamų uždirbimu susijusių išlaidų pajamų mokestį turėtų mokėti nuo 15000 Lt. Individualią veiklą vykdantys gyventojai taip pat moka privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokas.

Dirbalietuviai: Kada ir kaip fiziniai asmenys privalo deklaruoti iš elektroninės komercijos gautas pajamas/pelną?

VMI: Fiziniai asmenys per mokestinį laikotarpį gavę individualios veiklos pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos turi pateikti mokesčio administratoriui (Valstybinei mokesčių inspekcijai) metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį. Deklaruodami 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas, gyventojai naudoja Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formą ir jos priedus. Šią deklaraciją mokesčių administratoriui galima pateikti elektroniniu būdu arba įteikti tiesiogiai apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojui, arba atsiųsti paštu.

Dirbalietuviai: Kokie dokumentai reikalingi, rengiant finansines ataskaitas?

VMI: Gyventojai užsiimantys individualia veikla, visas ūkines operacijas turi pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie turi būti surašomi ūkinės operacijos metu, joms pasibaigus ar įvykus. Duomenys apie ūkines operacijas laiku turi būti įrašyti į verslininko pasirinktus apskaitos registrus. Verslininkų buhalterinė apskaita turi būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamos informacijos ne vien tik finansinei atskaitomybei sudaryti, bet ir pelno mokesčiui apskaičiuoti.

Mokesčių mokėtojai, priklausomai nuo jų teisinės formos bei veiklos pobūdžio, apskaitą ir atskaitomybę privalo tvarkyti vadovaudamiesi tokiais teisės aktais: Buhalterinės apskaitos įstatymu (2001-11-06 įstatymas Nr. IX-574), Verslo apskaitos standartais (www.aat.lt), Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymu (2001-11-06 įstatymas Nr. IX-575), Įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymu (2001-11-06 įstatymas Nr. IX-576) ir kitais teisės aktais. Daugiau informacijos galite rasti VMI prie FM svetainėje adresu: www.vmi.lt

Dirbalietuviai: Ačiū už pokalbį!
Taip pat pateikiami papildomi paaiškinimai:
Skaitykite toliau →

Affiliate nuorodos (Links)

Vis dar trūksta paaiškinimų, Kas yra affiliate ir Kas yra affiliate nuorodos (Links), nors technologijos aprašymų, kritikos ir liaupsių – pilnas Internetas…

Prekybos tarpininkai, siekdami gauti procentą už pardavimus, pardavėjų serveriuose registruojasi kaip affiliantai (kaip lietuviškai – nežinia). Tam, kad atsiskaitymai vyktų sklandžiai, tarpininkas (affiliate) nurodo pardavėjui savo duomenis ir sąskaitą, kurion pervedami procentai. Nemažai pardavėjų prašo ir kokių nors tarpininko tinklapio reitingų, neva norėdami įsitikinti ir užsitriktini, kad jų brangiausias – prabangiausias produktas nebus reklamuojamas kokių nors pašlemėkų – nuo to, neva, gali nukentėti reputacija, nors aritmetika čia skaičiuoja tik pelną ir tai, kiek tie tarpininkai sugeba parduoti. Pastarieji irgi dairosi į didesnius komisinius siūlančius pardavėjus į patrauklesnius ir didesnę paklausą turinčius produktus, tad gaunasi abipusis suinteresuotumas, nei vieni, nei kiti nenori, kad su jų vardais būtų siejama kas nors abejotino ar chaltūriško.

Taigi, užregistruotas tarpininkas gauna specialią nuorodą (Link) su ten įdiegtu identifikavimo kodu. Viskas atrodytų maždaug šitaip:

http:// pardavėjo saitas. com/koks
nors kelias/AFFILIATE
KODAS/prekės kodas ar
pavadinimas…html

Svarbiausia čia – AFFILIATE KODAS, tai yra nuoroda į tarpininko piniginę ir gudragalviai kartais tuos kodus pasikeičia, taip pavogdami komisinius už gerą prekę. Būtent tokias nuorodas, kurios garantuoja, kad komisiniai atiteks konkrečiam tarpininkui, pastarasis įterpia į savo reklaminius pranešimus, tinklapius, lensus ir postus.

Pirkėjas vis tiek perka konkrečią prekę iš konkretaus pardavėjo, o kelias, kuriuo pasiekiamas galutinis atsiskaitymo taškas – affiliate tarpininko rūpestis bei komisiniai!

Reikia menedžerio?
Ypač intelektinių ir virtualių produktų gamintojai suinteresuoti parduoti kuo daugiau savo softo kopijų, PDF`ų ir MP3 – jiems nereikia rūpintis prekių sandėliavimu ar logistika (shippment). Namudinio verslo atstovėms taip pat praverstų prekybos tarpininkų paslaugos – tuomet belieka „štampuoti“ branzuletkas, o jų reklamavimu ir iškaišiojimu rūpinasi affiliantai.

Kaip minėta, prisivilioti tarpininkus padės greito atsiskaitymo sistema ir dideli procentai, o pardavėjui dar reikia ir specialaus robotuko, affiliate linkams štampuoti.

Affiliate Pro – tikrai nebrangus ir našus įrankis

Farmacininkų mafija

Sunku besurasti abejojančių farmacininkų lupikavimu, tačiau, iškilus klausimui, kur nusipirkti viagros, vaistinėse vargu ar gausime aiškų atsakymą. Nes būtent tokie preparatai, kaip Viagra, Tramadol, Xanax ar Ultran dažniausiai siūlomi pirkti internete. Sakoma, kad taip saugomas privatumas ir išvengiama nepatogumų…

Vos aptikę kažką panašaus į Xanax, Viagra, Ultran ar Tramadol savo elektroninio pašto dėžutėje, nedelsdami siunčiame tokius laiškus į šiukšliadėžę, o siuntėjus blokuojame, priskirdami spameriams. Dauguma elektroninio šlamšto filtrų negailestingai talžo prekybininikų vaistiniais preparatais pasiūlymus. Vieni, be ne pirmųjų, tiek Lietuvoje, tiek Pasaulyje pradėjusių sparčiai plisti affiliatyvinės prekybos produktų, nors ir užsitarnavę abejotiną reputaciją, vis tiek populiariai ir įspūdingais kiekiais perkami ir parduodami online. Sakoma, kad taip išvengiama gėdos jausmo vaistinėse, o kartu apeinami visokie vietiniai įstatymai ar vaistų prekybos apribojimai.

Šie preparatai – ne pigūs, todėl ir komisiniai nemaži. Be to legendinė Viagra jau tiek išreklamuota, kad belieka pataikyti į reikiamą pirkėjų segmentą ir sėkmė beveik garantuota. Tiesa, Lietuvoje vis dar įmanoma „iškišti“ kokių ledinukų, nes pirkėjai būna tiek nepatiklūs ir skeptiški, kad geriau renkasi kur kas brangesnį kelią į vaistinę, prieš tai savo lytinio pajėgumo bėdas išpasakoję šeimos gydytojai, nes vaistai dažniausiai – receptiniai. Be to virtualioje erdvėje siūlomi ir tokie preparatai, kurių legaliai nė su žiburiu nerasi.

Antra vertus, farmacinė prekyba užtikrina ilgalaikį pelną ir stabilią klientūrą, tačiau neapsaugo nuo įvairiausios atsakomybės ir didelės konkurencijos. Vietiniai prekybininkai su įniršiu stebi varžovus Internete, tačiau sunkiai bepajėgia juos kontroliuoti. Geriausiu atveju kokiam entuziastui pavyksta gauti darbą vienoje ar kitoje farmacijos kompanijoje, tačiau tai – greičiau išimtis, nė taisyklė… Vis gi, kol lietuviai mieliau vakšto į turgelius ir vaistines, online preparatus lengviau sekasi įsiūlyti vakariečiams: jie dažnai būna, ir patiklesni, ir siuntimas ten pigiau atsieina .

Galima ginčytis, kiek smerktinos bobutės, turguose perkančios kontrabandinius rusiškus vaistus ir tie, kurie rizikuoja Internete įsigyti surogatinių nuodų. Nuolat girdisi diskusijos, ar saugu vaistus pirkti Internete todėl čia patarimas universlaus – žiūrėk, ką ir pas ką perki!

lietuviškai.lt – xenophobinis izoliacionizmas

Valstybinė lietuvių kalbos komisija labai džiaugiasi, kad ši iniciatyva kilo ne iš jos, o iš žmonių, rašančių internete lietuviškai, tačiau pirmiausias niuansas, kuris krenta į akis ir kerta per kišenę – dviguba kaina, kurią tektų sumokėti už papildomą sulietuvintą domeną. Vargu, ar galima apkaltinti iniciatorius lupikavimu ir šūdeliavimu, bet siekis atriboti lietuvišką interneto turinį nuo likusio pasaulio – akivaizdus.

Kai Rusijos prezidentas D. Medvedev, garsėjantis savo moderniu požiūriu į elektronines komunikacijas, pavedė „išdirbti“ metodiką ir parengti infrastruktūrą domenų kirilica plėtrai, nepraslydo pro akis pastebėjimai apie siekius atriboti rusišką internetą nuo likusio pasaulio. Vargu, ar tokių pačių tikslų vedini totalitarinės Kinijos internautai kada nors sugebės naršyti po rusiškus pornografinius puslapius, lygiai taip pat, kaip ir amerikiečiai skubės diegti savo kompiuteriuose visas kitas diakritiniais ženklais turtingas klaviatūras…

Noras segmantuoti interneto vartotojus – akivaizdus! Fanatiški lietuvybės skleidėjai, švelniai vadinami kalbainiais, nesismulkina ir bruka tiesiausią bilietą į tautinio interneto turinio izoliacionizmą (atskirtį). Galbūt taip pateisinamas lietuviškų paslapčių saugojimas nuo kokių piktavalių lankytojų iš užsienio, nors šiuo metu argumentas apie hosterių lupikavimą, atrodo, skambėtų įtikinamiau. Tiesa, vargu ar iniciatoriai gali tikėtis didelio otkato iš vos dvacoką kainuojančių kelių šimtų adresų (atmetus mokesčius ir sąnaudas, nuo kiekvieno sulietuvinto URL`o otkatui geriausiu atveju lieka litas – kitas)

Antai didysis blogeris ulevičius.lt, vienas pirmųjų susilietuvinęs savo adresą, greičiausia, mandravoja, panašiai kaip ir tas kaukazietis, išdidžiai užsiklijavęs niekam tikusį plėtinį .info Sulipdami į tautiškumo ir „Š“, „Č“, „Ž“ ir „Q“ pelkę atrodome įdomūs tik sau, o pats internetinių adresų lietuvinimas primena lenkiškų pavardžių rašybą asmens tapatybės dokumentuose…

Laikas.lt – seniausias minčių ir pikčerių podėlis

Senai, senai, kai dar nebuvo Delfi…

Panašu į Internetinę pasaką? Anaip tol! Keywordas `Laikas` naudotas, ir su plėtiniu *.net, ir subdomenų kontekste pvz: laikas.omni.lt – tą irgi, turbūt, kaip kas dar atsimena, nes būtent prieš gerą dešimtmetį, pastarasis ėmė smukti savo populiarumu, vis daugiau lankytojų srauto „perleisdamas“ www.Laikas.lt…

Alternatyvių žinių kanalas ilgainiui įsitvirtino lietuviškų internetų istorijoje ir tebėra aktyviai skaitomas, lankomas bei pildomas (vien ko vertas pernai pasirodęs Pipedijos projektas, viesulu įsisukęs ne tik į tinkaraščius bet ir kai kurių visuomenės veikėjų galvas bei poelgius:) Principinė nuostata – kuo mažiau suvaržymų vartotojui – leidžia telkti didelį būrį skaitytojų ir atsiskleisti daugeliui autorių – daugybė temų tapo postūmiu tolesnėms diskusijoms visuomenėje.

Vienas didžiausių forumų Lietuvoje – Laikas.lt pirmasis ir be ne vienintelis ligšiol netaiko apribojimų komerciniams skelbimams bei nuorodoms. Idėjiškai susiklostė, kad reklaminiai pasiūlymai tampa vis labiau išieškoti, o nusistovėję pakankamai aukšti ir profesionalūs standartai leidžia pateikti originalų ir kompetetingą turinį bet kokiomis temomis, operatyviai sureaguojant į keywordų srautus bei tendencijas…

Laiko Čatai buvo vieni pirmųjų, kurie sudarė rimtą konkurenciją tuometiniams Omni it iTi, o elektroniniai atvirukai bei sveikinimai vis dar populiarūs ir šiomis dienomis.

Tikėtina, kad patirtimi ir darbu, daugelio pastangomis sukurta alternatyvių naujienų platforma ras kelią link integracijos į Web2 bei toliau prezentuos lietuviškų internetų istoriją.

Dirba lietuviai

Just another Popo.lt site