Žymų Archyvai: račas

SEO pagal račą

Unikalus fenomena lietuviškoje blogosferoje www.račas.lt nenustoja stebinti savo neregėtais paieškos sistemų prisijaukinimo ir turinio optimizavimo sprendimais. Čia siūlome keletą įdomesnių aspektų pasirinktinai (teneužpyksta autorius, o geriau tegu parašo, ką pats turėjo omenyje taip besielgdamas – d.l.)

Populiarioji tinklapių analizės sistema Alexa nurodo, kad www.racas.lt anaip tol netaiko į šimtatūkstantinę auditoriją, bet kai kurie rodikliai iš tiesų atrodo įspūdingai: per pastaruosius tris mėnesius tinklapio populiarumas šoktelėjo 70 proc., o dažniausiuose paieškos atitikmenyse antroje vietoje supasi `laisvas laikraštis` (darantis neabejotiną garbę tinkapio autoriui:)

Backlinks

Atbulinės nuorodos, kaip žinia, padeda paieškos varikliams apsispręsti, jog tinklapis esti gyvybingas, lankomas ir komentuojamas. Paprasčiausia schema: kai į vieną tikslą iš skirtingų kampų veda įvairios nuorodos (Links).

Ko gero, ne iš piktos valios, autorius negaili labdaros ir mielai iš savo pakankamai lankomo puslapio lankytojus uoliai nukreipinėja bala žino kur. Na, ne visai bala žino, bet apie tai – kiek vėleliau.

Taigi, senas pavyzdys, kai racas ir uzkalnis, besiginčydami turiniu, hypertekstuose atrodė tarsi koketuojantys pataikautojai paieškos sistemoms. Uoliai riedamiesi vos keliems milijonams žmonių suprantama kalba, savo įrašuose tiedu taškėsi aktyviomis nuorodomis į kits kito tinklapius, tuo būdu pakeldami savųjų reitingus ir iškeldami adresus aukščiau už kitus paieškos sistemose.

Aritmetika paprasta: racas (c. a. 1400 users) < — > uzkalnis (c. a. 1200 users) = +750 users/2 Iš tų backlinkų abudu pritraukė papildomą kiekį vartotojų, kuriuos sėkmingai išsidalino tarpusavyje.

Najezdai ir provokacijos

Ar reikia aiškinti, kad populiarūs naujienų srauto raktažodžiai, iškilių asmenų pavardės ar firmų pavadinimai taip pat masina visokius paieškos robotus? Net ir buku žvilgsniu stebint, nesunku matyti, kaip racas.lt tinklapyje paprastu tekstu, o kartais ir su nuorodomis, rašomi žodžiai užkliūna ne vien paieškos sistemoms, bet ir aprašomiems asmenims.

Pakankamai žinomi ir populiarūs racas.lt aprašomi žmonės, kurie, be kita ko, pasižymi ir nemažu savo tinklapių skaitytojų ratu, netruko talpinti atsakus į chamiškus įžeidimus, kartu paminėdami racas.lt, net gi su nuorodomis. Kas iš to gaunasi?

Daugybėje aukštus reitingus išsikovojusių tinklapių atsiranda tas pats raktažodis (Račas), kuris suveikia kaip efektyvus backlinkas. Paieškos sistemos „galvoja“, kad racas yra unikalus simbolių kratinys, jungiantis bei vienijantis aktualų turinį, todėl skuba vartotoją nukreipti tiesiai į tų blevyzgų šaltinį.

Besiriedamas su visu pasauliu, autorius iš tiesų provokuoja garbingus oponentus didinti jo tinklapio populiarumą.

AdBox reklama

Naujoviška lietuviška apsikeitimo nuorodomis sistema netruko susilaukti populiarumo. Antai www.racas.lt svetainėje netruko atsirasti ir labdaringa (ne pirkta!) nuoroda į elektroninį knygyną skaitykle.lt, tačiau (o kas gi tai?!) – ten nėra jokių sąsajų su minimo tinklaraščio autoriumi, nenustatytos jokios tarpininkavimo funkcijos (Affiliate) ir nematyt, kad kas būtų sumokėjęs prašomus 70 Lt. už savaitę rodymų!

Labdaringa veikla, siekiant sukurti solidumo įspūdį, ar visiškas lochotronas? Žinoma, skaitiklis sukasi, kaip nuo frezavimo staklių, bet centai kapsi nebent vokeliuose…

Labdara

Žinote taisyklę, kad siekiant solidesnio įspūdžio ar vengiant mokesčių, visada apsimoka dalį tinkle gautų pinigų paskirti labdarai? Tas puikiai realizuota tinklapyje www.racas.lt!

Jeigu gausybę išorinių nuorodų laikysime labdara, o ne dundukiškumu, tai matysime, kad tinklapio misija iš tiesų kilni, nepaisant jame rašomų šlykštynių, patyčių, užgauliojamų ir paranojiško viso ko neigimo.

Vis gi vienas esminių pavyzdžių pateiktinas atskira pastraipa: neabejotinai originalus tekstas, kviečiantis ir intriguojantis skaitytoją spustelėti nurodą, neminint, nei kur ta nuoroda veda, nei kas per asmuo ten koneveikiamas, padarė stulbinantį efektą – papildomi 1600 vartotojų per porą dienų, kaip labdara akiplėšai, išdrįsusiam patampyti už ūsų lietuviškos blogosferos pažibos A. Račo ambicijas!

Vietoj reziumės

Kas gali patikėti, kad vienintelės Baltijos šalyse naujienų agentūros vadas kenčia finansinius nepriteklius ir iš paskutiniųjų stengiasi monetizuoti savo tinklapį? Jei atsirastų kas, ketinantis įmerkti pinigus į www.racas.lt – būtinai apie tai praneškite – įdėsime krūvą nuorodų ir nuotraukų!

Pigūs mėginimai šūdeliauti, bandant savo skaitytojų kantrybę, įmantrūs paieškos sistemų ir turinio optimizavimo navarotai, milijonieriau požiūris į reklamą leidžia manyti, kad račo laimės valanda dar neišmušė. Greičiausiai bus taip, kad už tą tinklapį kas nors paklos nemažą sumą pinigų, kad tik jis išnyktų iš internetų, o tai, ko gero, ir bus tas didysis laimėjimas, ties kuriuo telkiasi ne vien tinklaraščio autorius, bet ir gausus būrys skaitytojų irgi dundukų!

Iš ko gyvena tokie kaip račas?

Dundukų krikštatėvis, amžinai nepatenkintas, įtarus ir niurzgantis naujienų agentūros vadovas, ko gero, nepatektų į amerikietišką kategoriją, uždirbančių virš $ 30,000 per metus. Panašu, kad sunkmečio sąlygomis, jam belieka tenkintis kokiais dviem su puse tūkstančio dolerių per mėnesį. Mitas, kad už Lietuvoje straipsnius moka po tūkstantį ir daugiau išimtinai taikomas nebent tokiems autoritetams, kaip Mokytojas Aurelijus ar Vyriausias Redaktorius, kuris, beja, beveik nekuria turinio (nerašo tekstų pats), o daugiau organizuoja kitų darbą, kuriuos koks račas drąsiai išvadintų dundukais. Geriausiu atveju atsiras koks nors užsakovas, kuris paklos varganus porą šimtų, o paprasti rašytojai tenkinasi, arba neatlygintina galimybe pasiskelbti populiariame portale, arba gauna kokius dvidešimt litų už porą lapų nežinia iš kur sukurpto teksto.

Vieno populiariausių ir seniausių Lietuvos blogų racas.lt autorius sugeba parašyti beveik 50 straipsnių per dieną! Konferencijoje Login 2009 jam ta proga buvo paskirti net du apdovanojimai, o šiemet – nė vieno. Račas, greičiausiai, dėl to supyko, nusivylė ir išdėjo Login į šuns dienas: pirmiausia per jo agentūrą gerokai prieš laiką buvo paskelbti Login laureatai, o paskui bloge racas.lt visa idėja tapo sumalta į miltus: Login – BLOGYN, apdovanoja rėmėjus, neskaidriai organizuoja konkursus (primena Euroviziją?:). Nuolatos visus mokantis, kaip reikia rašyti, račas, ko gero net nenutuokia apie ateityje atsirasiančius naujus reikalavimus tekstams (ypač interneto portalams). Jam svarbu, kad kažkas apie kažką rašytų, o geriausia – cituotų jo autoritetingą, genialiomis įžvalgomis ir skrodžiančiais argumentais paremtą paranojišką nuomonę. Reikia pridurti, kad panašiai, kaip savo bloge jis elgiasi ir gyvenime…

Samdomi grafomanai priversti ne tik nuolatinėje įtampoje gaudyti mūzas, bet ir taikytis prie visokių Vyriausiojo Redaktoriaus reikalavimų ignoruoti vieną ar kitą partiją, vieno ar kito politiko atžvilgiu naudoti griežtesnį toną, kitam taikyti sulįst į subinę ar palaižyti padą. Tokias sąlygas diktuoja rinka ir privačios žiniasklaidos interesai. Laisvieji rašytojai entuziastingai kuria blogus ir nežinia ko siekia, nes įsivaizduojamas pripažinimas – gausa draugų Twitter ar Facebook – teleidžia kažkiek pasikelti prieš panašius į save. Vienintelis pasitenkinimas – stebėti vos klykiantį savo tinklapio lankomumą ir girtis keletu naujų dirbtinių profilių ar reklamos robotų, kurie pasiūlė savo draugystę socialiniuose tinkluose. Nė vienas blogeris – entuziastas Lietuvoje nevalgo duonos iš savo pomėgio! (Tik ne račas ir keletas elitinių rašeivų!). Visiems kitiems studentams ir dundukams geriausiu atveju šviečiasi kokie 100 Lt. už reguliarias publikacijas ir tai, kol nepersigalvojo leidinio savininkas ar redaktorius.

Račo pavyzdys neigiamas, bet sektinas. Savo biografijoje jis giriasi rašęs tokiai agentūrai kaip AFP ir tokiam laikraštukui kaip „The Baltic Times”. Nieko čia juokingo – rašyti reikėjo užsienietiškai! Račas įrodo, kad tikri pinigai už rašytinę kūrybą tenka tik elitiniams autoritetams, o prastiems Delfi komentatoriams belieka tenkintis elektroninėmis sienomis (wall) ir dundukų įvaizdžiu. Lietuvoje nėra rinkos straipsniams, o vietiniai blogeriai altruistiškai stengiasi nors kiek pastūmėti mažytę kalbinę grupelę į platesnes interneto erdves. Nemokamai…

Kaip išgyventi autoriui, jei tas nemokai užsienio kalbos ir yra dundukas?

Lietuvoje beveik niekas nebeperka originalių straipsnių, todėl dažnai dundukai nusispjauna ir publikuoja visokius niekalus apie savo šunis ir kates arba romantiškai ilgesingai iliustruoja savo nenusisekusio gyvenimo asmentrages. Neišnaudojama galimybė mąstyti ir rašyti globaliai, o rasti nors kiek padoresnį straipsnių pirkėją atrodo nevertas užsiėmimas. Nesunku nuspėti, kad Free Lanceriams Lietuvoje darbo netrūksta, tik trūksta turinio pirkėjų, tačiau problema lengvai išsprendžiama, kai randi turtingą  Portalą ar kvailą straipsnių supirkėją – štai kur slypi antikrizinis grafomanų išgyvenimo planas!

Are You smart enough for this??