Nepaslaptis, kad sunkmečiu valstybė stengiasi surinkti kuo daugiau mokesčių. Elektroninė komercija – ne išimtis! Svarbu atkreipti dėmesį, kad besiverčiantiems elektroniniu bizniu privalu užsiregistruoti individualios veiklos subjektą: Mokėti 15% pajamų mokesčio, PSD ir SoDrai.
Į Dirbalietuviai klausimus atsako Valstybinės Mokesčių inspekcijos Teisės dapartamento direktoriaus pavaduotoja Alina Gaudutytė:

Dirbalietuviai: Kokios mokestinės prievolės taikomos elektronine komercija užsiimančioms įmonėms ir fiziniams asmenims?

VMI: Įmonių apmokestinamojo pelno apskaičiavimas ir pelno mokesčio tarifai nepriklauso nuo įmonių vykdomos ekonominės veiklos pobūdžio ar veiklos rūšies. Išimtis taikoma tik žemės ūkio veiklą vykdantiems vienetams.

Gyventojai (fiziniai asmenys) užsiimantys elektronine komercija (tęstine savarankiška veikla siekiant ekonominės naudos) turėtų įregistruoti individualią veiklą pagal individualios veiklos vykdymo pažymą. Pajamos iš individualios veiklos, pagal individualios veiklos vykdymo pažymą, apmokestinamos 15 procentų pajamų mokesčio tarifu. Pažymėtina, kad 15 proc. pajamų mokestis skaičiuojamas ir mokamas nuo apmokestinamųjų individualios veiklos pajamų, t.y. iš gautų pajamų atėmus toms pajamoms uždirbti patirtas išlaidas. Pavyzdžiui, gyventojas per metus uždirbęs 20000 Lt individualios veiklos pajamų ir patyręs 5000 Lt su tų pajamų uždirbimu susijusių išlaidų pajamų mokestį turėtų mokėti nuo 15000 Lt. Individualią veiklą vykdantys gyventojai taip pat moka privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokas.

Dirbalietuviai: Kada ir kaip fiziniai asmenys privalo deklaruoti iš elektroninės komercijos gautas pajamas/pelną?

VMI: Fiziniai asmenys per mokestinį laikotarpį gavę individualios veiklos pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos turi pateikti mokesčio administratoriui (Valstybinei mokesčių inspekcijai) metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį. Deklaruodami 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas, gyventojai naudoja Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formą ir jos priedus. Šią deklaraciją mokesčių administratoriui galima pateikti elektroniniu būdu arba įteikti tiesiogiai apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojui, arba atsiųsti paštu.

Dirbalietuviai: Kokie dokumentai reikalingi, rengiant finansines ataskaitas?

VMI: Gyventojai užsiimantys individualia veikla, visas ūkines operacijas turi pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie turi būti surašomi ūkinės operacijos metu, joms pasibaigus ar įvykus. Duomenys apie ūkines operacijas laiku turi būti įrašyti į verslininko pasirinktus apskaitos registrus. Verslininkų buhalterinė apskaita turi būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamos informacijos ne vien tik finansinei atskaitomybei sudaryti, bet ir pelno mokesčiui apskaičiuoti.

Mokesčių mokėtojai, priklausomai nuo jų teisinės formos bei veiklos pobūdžio, apskaitą ir atskaitomybę privalo tvarkyti vadovaudamiesi tokiais teisės aktais: Buhalterinės apskaitos įstatymu (2001-11-06 įstatymas Nr. IX-574), Verslo apskaitos standartais (www.aat.lt), Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymu (2001-11-06 įstatymas Nr. IX-575), Įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymu (2001-11-06 įstatymas Nr. IX-576) ir kitais teisės aktais. Daugiau informacijos galite rasti VMI prie FM svetainėje adresu: www.vmi.lt

Dirbalietuviai: Ačiū už pokalbį!
Taip pat pateikiami papildomi paaiškinimai:

Jeigu elektroninę komerciją (elektroninę prekybą) traktuoti kaip skaitmeninių produktų (tokių kaip interneto puslapių kūrimas ir jų priežiūra, kompiuterinių programų tiekimas, jų atnaujinimas ir priežiūra, prieigos prie duomenų bazių teisės suteikimas, muzikos kūrinių, filmų, žaidimų tiekimas, nuotolinis mokymas ir kt.) tiekimą on-line režime, tai pagal PVM įstatymo 13 straipsnio nuostatas tokių produktų pardavimas yra įvardijamas kaip paslauga. Tokios paslaugos bus laikomos suteiktomis ten, kur įsikūręs (turi buveinę arba nuolatinę gyvenamąją vietą) paslaugos pirkėjas apmokestinamasis asmuo. Jeigu Lietuvos įmonė minėtas paslaugas suteikė kitos valstybės apmokestinamajam asmeniui, tai tokios paslaugos nelaikomos suteiktomis Lietuvoje. Jeigu paslaugos suteiktos kitos valstybės neapmokestinamajam asmeniui (išskyrus asmenis, kurių buveinė arba nuolatinė gyvenamoji vieta yra už Europos Bendrijų teritorijos) jų suteikimo vieta laikoma Lietuvoje.

Jeigu elektroninę komerciją (elektroninę prekybą) traktuoti kaip prekių užsakymą internetu ir jų pristatymą tradicinėmis priemonėmis, tai PVM prasme šis atvejis yra prilyginamas nuotolinei prekybai (pvz., telefonu, paštu ir pan.).

PVM tikslais nuotolinė prekyba, tai tokia prekyba, kai vienos ES valstybės PVM mokėtojas parduoda prekes kitos ES valstybės narės asmenims, neįsiregistravusiems PVM mokėtojais savo valstybėje, o tiekiamos prekės tiekėjo ar jo užsakymu kito asmens atgabenamos į tą kitą ES valstybę. Kai Lietuvos PVM mokėtojas nedideliais kiekiais (neviršydamas kitoje ES valstybėje nustatytos nuotolinei prekybai sumos) parduoda prekes kitos ES valstybės gyventojams ar kitiems asmenims (pvz., juridiniams neapmokestinamiesiems asmenims ir pan.), neįregistruotiems savo šalyje PVM mokėtojais, tai nuo tokių prekių apmokestinamosios vertės jis turi apskaičiuoti Lietuvos PVM įstatyme nustatyto dydžio PVM. Tokiais atvejais prekių tiekimo vieta laikoma Lietuva, todėl ir minėtas PVM turi būti sumokėtas Lietuvoje. Tais atvejais, kai nuotolinės prekybos būdu tiekiamos akcizais apmokestinamos prekės, prekių tiekimo vieta visada laikoma pirkėjo valstybė narė, neatsižvelgiant į tai, ar viršijama nuotolinei prekybai nustatyta riba, ar ne.

Jeigu Lietuvos PVM mokėtojo per kalendorinius metus kitos ES valstybės asmenims, neįregistravusiems PVM mokėtojais savo valstybėje, parduotų prekių vertė yra didesnė už toje kitoje ES valstybėje nustatytą sumą (maksimalią nuotolinės prekybos būdu parduotų prekių vertę), tai Lietuvos PVM mokėtojas toje ES valstybėje turės registruotis PVM mokėtoju ir nuo parduotų toje ES valstybėje prekių vertės skaičiuoti ir į tos ES valstybės biudžetą mokėti jos teisės aktuose nustatyto dydžio PVM. Šiuo atveju prekių tiekimo vieta iš Lietuvos persikelia į kitą ES valstybę narę, todėl PVM turi būti sumokamas toje ES valstybėje. Įsiregistravęs PVM mokėtoju nuotolinei prekybai kitoje ES valstybėje, Lietuvos PVM mokėtojas neturi skaičiuoti ir mokėti į Lietuvos biudžetą parduotų tos ES valstybės narės minėtiems asmenims prekių mokėtinos PVM sumos. Tačiau Lietuvos PVM mokėtojas turi teisę į PVM atskaitą įtraukti įsigytų (importuotų) prekių, skirtų nuotolinei prekybai, pirkimo (importo) PVM.

Tuo atveju, jeigu Lietuvos PVM mokėtojo patiektų nuotolinės prekybos būdu kitos ES valstybės asmenims, neįregistruotiems PVM mokėtojais savo valstybėje, prekių vertė viršys toje ES valstybėje nustatytą maksimalią tokių tiekimų sumą, tačiau jis neįsiregistruos toje kitoje ES valstybėje PVM mokėtoju, tai už patiektas nuotolinės prekybos būdu prekes jis turės skaičiuoti ,,lietuvišką“ PVM ir mokėti jį PVM įstatyme nustatyta tvarka (atskaitęs pirkimo PVM) į Lietuvos biudžetą.

Lietuvos PVM mokėtojas turi teisę kitoje ES valstybėje registruotis PVM mokėtoju nuotolinei prekybai ir tuo atveju, kai tos ES valstybės minėtiems asmenims parduotų prekių vertė nepasiekia toje ES valstybėje nustatytos ribos. Tačiau šiuo atveju Lietuvos PVM mokėtojas gali registruotis PVM mokėtoju kitoje ES valstybėje tik gavęs Lietuvoje iš savo teritorinės AVMI Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. VA-30 patvirtinta tvarka išduotą sutikimą laikyti prekių tiekimo vietą kitą ES valstybę ir tuo pačiu registruotis PVM mokėtoju toje kitoje ES valstybėje. Iki įsiregistravimo PVM mokėtoju nuotolinei prekybai kitoje ES valstybėje, Lietuvos PVM mokėtojas nuo kitos valstybės narės asmenims, neįregistruotiems PVM mokėtojais savo valstybėje, parduotų prekių vertės apskaičiuoja Lietuvos PVM įstatyme nustatyto dydžio PVM, kurį sumoka į Lietuvos biudžetą.