Autoriaus Archyvai: dirbalietuviai

Pirmasis nokautas Buzzui

Antai už Atlanto jau giriamasi, kad imama diegti nauja programa Buzz`o valdymui. Iš tiesų galima pamanyti, kad tokių programų ilgainiui atsiras šimtai. Tiesiog kalbama, kad labai ilgą laiką su Google nėjo susišnekėti, nes tame Buzz`e kažkokie trūkumai, o tai ir apskritai vakuumas buvo programiškai – principinis.

Nūnai sakoma, kad čia – tik pirmasis kažkokios kovos su Gūgle raundas, nes tas Buzz`as dar anaip tol nesitobulina ir nerodo jokių ypatingesnių savo reikalingumo bei naudingumo požymių. Šiomis dienomis rašoma, kad dabar automatizuojamas išorinių nuorodų ir paveiksliukų talpinimas, kaip ir FB, ar Tviteryje. Tačiau dar neįdiegtas automatinis sekimas ir sekimo nutraukimas. Yra specialūs aprašymai, kaip naudoti buzzlink:URL:buzzlink, kuriuos gali tekti įvedinėti ranka. Be to kol kas jokių boldintų ar suitalintų raidžių dar nesukonfigūruota…

Entuziastai, tuo tarpu, nenusivilia ir tikisi, kad pagaliau paaiškės Buzz`o paskirtis arba atsiras kas jį dadaro iki galo. Mašablė rašo, kad beveik 90 procentų Buzz`o turinio šiuo metu yra automatinis…

Tas, kur sako, kad geidžiamiausias🙂

Affiliate by Artūras

Sulaukiam ir laiškų – skelbiame Artūro rašinį apie affiliatyvinės veiklos viziją ir perspektyvas. Tikimės, kad ilgametė patirtis bus įdomi, tiek tarpininkams, tiek patiems produktų gamintojams ir prekybininkams

Kaip žinai, affiliate tai – senai ne naujiena, bet Lietuvoj pristatoma kaip naujiena. Pati idėja kaip affiliate yra nuostabi tačiau mūsų šaly tai buvo senai tik kitokia forma – pvz.perki mažmenoje daugiau gauni didesnę nuolaidą, tai – nesiskiria nuo affilianto. Po to ima prekes ir pardavinėja brangiau neaišku kokia kaina. Pas mus gi kaip jei pelnas tai tik visas ir tik mano. Vėliau pamato jog kažkas parduoda truputi pigiau tada ir aš nuleidžiu kainą. Taip prieinama prie minimalaus pelno, kurio nepakanka išsilaikyti, čia ir bankrotas.

O kaina turi būti visuose pardavimo taškuose vienoda (geras pvz Filip Morisas, senai visur cigaros kainavo vienodai). Tada premijiniai priklauso nuo pardavimo apimčių ir visiems vienodai ar 25% ar 60% kaip nustatys produkcijos importuotojai. O dabar, sunkmečiu, aišku norima parduoti prekę, nes pelno nėra ir kuo daugiau tuo geriau tai ir ieškomi affiliantai (kitaip pardavimo agentai). Tačiau jie yra savo laiku užknisę visus su prekių pasiūla, o apie intiką nieks nepagalvojo tik senai naudoja telekomunikacinės įmonės, bankai, atsiskaitymai,papildymai,online mokėjimai ir t.t. O kur visas spektras kitų prekių – statybinės medžiagos,o maisto prekės, buitinės prekės, juvelyrika ir t.t.?!

Bet paprastas žmogelis nesiūlys kažkokio pardavėjo prekių, nes jam tai kas iš to? Va čia ir šakės, pardavimai mažėja firmų vadybininkai visur nespėja nes jų geriausiu atveju bent jau per Lietuva susidaro kokie du desietkai. Savi agentai parduodantys firmos produktus reikalingi kiekviename kaimelyje. Čia ir reikalingi affiliantai, moki jiems ne šiaip sau grašius o normaliai žiūr ir prekės(paslaugos) parsiduoda.

Gerai, koročė,prirašiau per daug. Linkus tegul štampuoja gal dar nepavėlavo į traukinį. Ekskliuzyvas – visada puiku ir jį gali pirkti onlainu bet kas. Reikalingas: saitas angliškas (geriau daugiau kalbų), online atsiskaitymas, pristatymo garantijos, kokybės garantas, pinigų grąžinimo garantas, ryšio kanalai (mob nr., mailas, adresas ir t.t.), jei prekė brangesnė-nemokamas prekės grąžinimas savo sąskaita nu ir dar šis bei tas.


Artūras

Tviteris

Kaip ir daugelis pasaulinių naujovių į Lietuvą atėjo gerokai pavėlavęs, pabujojo ir priduso. Todėl drąsiai teigiama, kad lietuviškas Tviteris – miręs! Ne paskutinėje vietoje ir palaidotos viltys turėti tviterinančią prezidentę, o vat Britnė Spyrs lenkia visus savo pasekėjų gausa – per milijoną gerbėjų visame pasaulyje nuolat stebi virtualius pop-žvaigždės pirstelėjimus…

Primityvi pranešimų sistema greitai patraukė dėmesį vien savo begaliniu linkinimu. Statistika kažkada bylojo, kad apie 60 procentų nuorodų Tviteryje yra klikinamos, o tai – aukso gysla visokiems išsukinėtojams! Sušortinti linkai išlaiko tam tikrą intrigą, nes nebeįmanoma atpažinti, kur Jus kviečia apsilankyti koks pasekėjas. Kartais pasitaiko ir tokių: „Čekaut maj pikčerz„, todėl vos ne nemokšiškumu ar blogu tonu laikoma , jei tvytas be nuorodos, o iš čia ir dar viena mintis, kad tų tvytų beveik niekas neskaito.

Tikrą pripažinimą pelnė visiškas cenzūros nebuvimas, jokių backupų ir totalus linuksas – tiesiog momentinis sms tipo pranešimas, kuris pagal savo pirminę prigimtį buvo taikomas biuro darbuotojų vidinei komunikacijai tobulinti, o ir žmonai pranešti, ko pageidaujama pietums… Vis gi rimčiausiai atrodo Raffi Krikoriano atradimai (ačiū YAY-VA!) ir pastebėjimai – tikras maistas akims ir penas vaizduotei, ypač technariams!

Bet gi grįžkime prie merdinčio lietuviško tviterio…
Kaip ir šiuolaikinis Buzzas, Twitter daug kam taip ir liko nesuprantamas laisvalaikio ir mados pribumbasas. Retas tviterio entuziastas Lietuvoje gali pasigirti tūkstantine followerių statistika, o viskas dėl to, kad yra ribotas ne tik intelektas, bet ir kalbinė grupė. @dirbalietuviai didžiuojasi santykinai didžiuliu draugų ir skaitytojų ratu, kai, tuo tarpu, daugelis agonijoje susirašinėja su užsieniniais robotais, linkėdami jiems labos nakties ir pasakodami savo slapčiausias svajones…

Nesunku pastebėti, kad milžiniški užsieninio tviterio pranešimų srautai yra pilnai automatizuoti, tad nėra jokio reikalo „rankomis“ rinkti sekėjus, nuolat rašinėti tvytus ir taip imituoti kažkoką gyvybę. Štai ir šis įrašas jau guli keletoje tviterio akauntų, Fėjzbuke ir dar keliuose socialiniuose tinkluose…

Kaip visada, pateikiame įdomesnę nuorodą – gal kam pravers: Magiškasis botas – trys viename

Bratkos internetas

„A mažna bibliotekoj pornūchą browsint?“ – Klausia Bratka bratkos, ir tas jam atsako, kad pornūcha visa DVD, o nemokamas Internetas – labai reikalingas kaimo žmogui.

Manytina, kad tai – visiškas biredas, nes vien LNK žvaigždės paminėta „Panorama“ kaip kam turėtų glostyti savimeilę ir parodyti dar kartą, kad Bibliotekos pažangai spardo sėdimąsias visiems sektantų Mezonų megabaitams! Dar prisikapstykime, kad modernias technologijas reklamuoja Valinsko teatro artistas, tai visai toli galima nugrybauti.

Anūkai Airijoje raginami padėti seneliams įsirengti internetą, kad ir skaipu galima būtų iš namų pasišnekėti, o webkamas kieme tai visai prikolas būtų ir saugumo prasme. Dar būtų gerai, kad bratkos ne tik išmoktų vėpsoti „Panoramos“ archyvus ar VMI tinklapyje ieškoti pažįstamų raidžių, o ir susiburti į kokį nors comunity, tarkime, aplink vietinę žvejybos reikmenų parduotyvėlę – affiliatyvas ir niša – garantuoti! Kaip minėta, išvystytas PayPal leistų bratkoms pardavinėti verbas ir molinius puodus, o pašto tarnybos nespėtų atidarinėti naujų skyrių kaimuose.

Vasiuki?:):)

SEO – Paieškos Variklių Įkinkymas

Magiškas keywordas – pagal jį galima atpažinti interneto verslais užsiimančius ar bandančius užsiimti tinklapius bei jų autorius. Praktiškai kiekvieno tinklaraščio autorius svajoja ir siekia kuo didesnio lankomumo. Ir čia visiškai nesvarbu, kad didelis lankytojų srautas reiškia potencialių pirkėjų gausą, nes esama gausybė garbėtroškų, skaičiuonačių komentarus po savo staipsniais ir savo skaitytojus vadinačių dundukais!

SEO – Search Engine Optimization – tam tikra turinio elementų kompozicija (raktiniai žodžiai, nuodorų ir peradresavimų tinklas ir kt.), kuri pritraukia ir savotiškai apmauna paieškos variklius, kad šie iškeltų jūsų tinklapį į sąrašo viršūnę. Dabar jau ir lietuviškai galima pasiskaityti apie visokius SEO navarotus, išmesti krūvą pinigų pseudo-ekspertams ir kvazi-specialistams, kad šie pritaikytų keletą iš galybės Pasaulyje egzistuojančių metodų. Paprastai tariant, paieškos varikliai oreantuojasi į autorių genialumą ir taip suteikia tinlkapiams atitinkamus reitingus (Page rank). Manoma, kad autorius nėra tinginys, rašo tik originalų tekstą, naudoja raktinius žodžius ir metatagus (dar vienas keiksmažodis:), dalyvauja diskusijose kituose tinklapiuose ir saikingai naudoja nuorodas.

Dabar viskas daug paprasčiau – sukurta galybė visokių robotų (software) ir metodikų, palengvinančių kūrybines kančias ir žadančių lengvą sėkmę. Tinginiams siūloma per keletą miniučių or sekundžių susikurti super patrauklų puslapį, sui visais pribumbasais ir žadama, kad jis iškart taps jei ne numero uno, tai bent trumpam pateks į top dešimtuką. Dažnai siūloma turinio automatizacija, reiškianti ne ką kitką, o tai, kad pagal užduotus raktinius žodžius robotas generuoja kažkokį atsitiktinį turinį (nu, lietuviško dar neteko sutikti0:), sukaišioja kur reikia ir kur nereikia visokias nuorodas, kategorizuoja, optimizuoja ir pasklaiedžia po Internetą.

Viena yra tiesa – jei prižiūri keletą tinklapių, gali ir „rankomis“ prikaišioti vidinių nuorodų puslapiuose, o nuorodas į savo tinklapius talpinti jau indeksuotuose ir aukštus reitingus turinčiuose sajtuose. Tačiau jei pramoniniu būdų štampuojami prekybiniai pasiūlymai, ar valdoma dešimtys ar šimtai tarpusavyje susijusių portalų ar blogų, programėlės bus ištikimas pagalbininkas ir atliks už žmogų milžinišką techninį darbą…

Bet neišsidurkite! Rimtos programos kainuoja normalius pinigus – nuo pusšimčio dolerių, o pigesnės dažnai būna prastesnės kokybės ir labai greitai pagaunamos antispaminių multihunterių. Siūlytojai žada automatiškai patalpinti nuorodas į Jūsų tinklapį šimtuose kitų tinklapių ar paieškos sitemų (ne viena Gūglė pasaulyje:), tačiau ar ilgam – kitas klausimas…

Pagrindinė taisyklė rankomis ar programiškai įkinkyti paieškos variklius: tinklapio puslapius tarpusavyje sujunkite vidinėmis nuorodomis ir pridėliokite kuo daugiau nuorodų iš kitų tinklapių į savąjį. Dar galima paskaninti visokiais raktiniais žodžiais, pagal kuriuos paieškos varikliai identifikuoja tinklalapius. Kita vertus, žmogus kuria turinį ir robotus, todėl čia randasi vis naujesnių niuansų…

Čia keletas nuorodų, kur bent pasiskaityt ar pasižiūrėt galima:

* Indeksuotojas – nebrangus ir pakankamas pradedantiesiems
* „Bukmarkų demonas“ – kiek rimtesnis įrankis, aiškiai ir gražiai pristatytas…
* Tebūnie – lietuviškas varijantas pasiskaitymui:)

Internetinės prekybos lyderis Vulcan.lt

Beveik 11 tūkstančių gerbėjų Facebooke ir ambicingi pareiškimai apie neregėtą plėtrą. Visokiausių prekių ir išpardavimų pasiūlymai bei platus logistinis, sandėlių ir prekybos taškų tinklas Lietuvoje atrodo išties įspūdingai!

Akivaizdu, bet neįtikėtina, kad pagal šiuos ir TNS Gallup tyrimų rodiklius internetinė prekyba Lietuvoje – kylantis ūkio sektorius. Norisi pasveikinti kolegas iš Vulcan.lt ir palinkėti skverbtis į pasaulio rinkas, sparčiau diegiant affiliatyvinių nuorodų sistemą ir plėtojant prekių pristatymo (shipment) paslaugas.

Daugybė buitinės paskirties prekių ir drabužių, visokie importiniai prietaisai vargu ar pajėgūs sudaryti konkurenciją didiesiems pardavėjams. Tačiau kažkiek unikalūs, Lietuvoje pagaminti produktai neabejotinai turi platesnes eksporto perspaktyvas!

10 Blogerio prietarų

Be ne unikaliausias ir dažniausiai sutinkamas magiškasis burtažodis. Iš tos pačios serijos kaip: „1000 ir viena naktis“ arba „$ 2,895,694 per month“:)
Socialinės medijos spacialistė iš Niujorko Ieva Rukuižaitė išskiria dešimt svarbiausių taisyklių bei sąlygų, kurių laikymasis didina lankomumą.

Kuo dažniau atnaujinti ir pildyti turinį, apie naujausius įrašus pranešiėti laiškais ir nebijoti į parašus įterpinėti savo nuorodas – tokie pirmieji trys patarimai, atrodytų, logiški ir suprantami. Paieškos robotai reaguoja į sparčiai pildomus puslapius ir užsuka ten dažniau susirinkti keywordų.

Paštas ir RSS nėra vieninteliai būdai „pririšti“ lankytoją, tačiau juos labai apsimoka išnaudoti. Taip pat rekomenduojama pridėti kuo daugiau visokių subskraibų galimybių, o Tviteris ir Fėjzbukas yra nurodomi svarbiausiais kiekvienoje šiuolaikinėje chrestomatijoje…

Tai, kad lankytojams ligšiol leidžiama nevaržomai pasisakyti po kiekvienu pranešimu, atrodo, į neviltį varo kaip kuriuos veikėjus, tačiau tai yra irgi svarbus privalumas, nes irgi suartina žmones ir leidžia jiems pasijusti svarbiais. Tada verta atsakyti į komentarus, o taip pat dalyvauti ir pasisakyti savos industrijos kituose svetainėse ar forumuose su blogais. Jei norite filtruoti komentarus, įsiveskite kokią registravimo sistemą, tarkime – pagal asmens elektroninį parašą, visai kaip Estijoje:)

Na ir pabaigai Yay-va primena technines detales, tai visokie bendrinimo (šarinimo) mygtukai ir socialiniai bukmarkai.

Būsi trečias? (Internetinės prekybos apžvalga)

Perkančiųjų lietuvių padaugėjo gal kokiais 5 – iais procentais, o pirkimai žiemą krito panašiai nuo 89 iki 83 procentų – skelbia TNS Gallup tyrimai. Vadinasi, kas trečias lietuvis jau išbandė online shoppingą! Sociologai suskaičiavo, kad kaimo vietovėse pirkėjų padvigubėjo, tačiau vis tiek jie smarkiai atsilieka nuo miestiečių.

Sunku įsivaizduoti, kaimo žmogų, Internetu besinaudojantį Gatesų fondo ar Lango į ateitį kompiuteriais tuščiai prie monitoriaus švaistantį laiką. Atrodo, kad dėl įvairių priežasčių minimizavę savo laiką tinkle, kaimo vartotojai sėda prie kompo su konkrečiu tikslu, aiškiai ir nuosekliai suvokdami ko nori ir ko reikia. (Kitos apklausos rodo, kad vyresnio amžiaus ir iš kaimiškų vietovių kilę vartotojai dažniausia naudojasi elektroniniu paštu ir skaipu).

Pirkimo įpročiai taip pat kinta: nežymiai kyla susidomėjimas visokio lygio pampersais kūdikiams, sporto inventoriui (čia taip taupome sunkmečiu, vadinasi?) ir prenumeratomis, o bilietų pirkimas online išlieka populiariausiu ir nekinta nuo pernai…

Atkreipkime dėmesį, kad apžvelgiamas žiemos laikotarpis, kai ir taip Interneto traffikas Lieuvoje didelis, o vat vasarą galima laukti visiškai kitokių rezultatų.

Taigi, 289 tūkstančių suskaičiuotų Lietuvos online pirkėjų rodiklis atrodo įspūdingai ne tik pradedantiesiems. Ar būsi tas trečiasis pirkėjas, ar tiesiog palauksi geresnių rodiklių, parodys laikas, tik nežinia kokie nacionalinio apsipirkimo ypatumai toliau lems pokyčius…

Spamas

Nenupurtė?

Kai kalbame lietuviškai, tai panašu, kaip vaikytume juodą žiurkę tamsioje salėje – vadinamasis spamas Lietuvoje labiau skamba kaip elektroninė pradinukų poeziją!

Tikrosios internetinės šiukšlės atrodo kur kas masyviau, spalvingiau ir sunkiai beatskiriamos nuo vartotojui naudingos informacijos. Kas žino, gal iš tiesų, lyg netyčia užklydęs pasiūlymas pigiau nusipirkti šampiūno, pateks būtent tam ir būtent tada, kai to labiausiai reikia…
(Vidutiniškai 2 procentai:)

Jei Jūsų pašto dėžutėje per savaitę pro visokius Spamo filtrus prasiskverbia apie šimtą visokių psiūlymų nusipirkti viagros ar pasididinti kaukuolę, tai gali būti ženklas, kad į Jus žiūrima kaip į rimtą prekybos partnerį. Iš tiesų tai tikimasi susidraugauti su potencialiu pirkėju:)

Elektroniniai laiškai su įviriausiais pasiūlymais jau tapo kasdienybe, spamas veržiasi ir pro kitus interneto portus. Antai Twitteryje jau vos ne blogu tonu laikoma, jei pranešime nėra jokios suhortintos nuorodos: „Negi neparodysi mums dar ko nors?“. FB juda ta pačia lnkme, o vat dėl Buzzo kol kas nesutariama – vis dar nesimato kažkokių apčiuopiamų funkcijų ir vangiai sekasi integruoti esamas.

Tame reikale žmogui labai padeda robotas. Kompiuteris pakraunamas visokiomis šimtus baksų kainuojančiomis programomis, dar tiek pat kas mėnesį išleidžiama visokiems servisams palaikyti. Čia messadžai skaičiuojami milijonais!

Kalbėdami apie spamą, paklauskime savęs, ar daug jo esame matę kokybiško ir išimtinai lietuviško? Jei sektume posovietiniu kaip kurių Azijos respublikų pavyzdžiu, tai bet koks laiškas su bet kokiu pasiūlymu (o, jei dar ir koks paveiksliukas prikabintas!) laikomas baisinguoju spamu – Spammed Advertisement. Tuokart pro akis gali praslysti net gi tokie laiškai, kaip „Einam alaus“ arba „Myliu, bučiuoju – Lena„

Forex pinigai

Pažįstu beveik tūkstantį Forex lošėjų ir tik pusšimtis iš to gyvena. Virtualia prekyba susidomi vis daugiau žmonių, tačiau sėkmė šypsosi ne kiekvienam! Daugelis pradedančiųjų stengiasi išmokti prekiauti tikrose biržose, todėl Forex laiko pratybų aikštele. Nemaža dalis lošėjų tiesiog nusivilia kai pirmomis dienomis praranda investuotus pinigus arba atvirkščiai – susižavi lengvu uždarbiu, kol pinigai būna virutalūs…

Forex tik imituoja realią prekybą (kur matėte biržą, dirbančią savaitgaliais ir į rinkos naujienas reaguojančią ne akimirksniu, o po keletos valandų?) Forex sistema yra smarkiai automatizuota. Ji paremta realiais faktais, tačiau rinkos pokyčius dažniausiai imituoja paprasčiausios loginės kompiuterio programos: jos generuoja pakilimus bei nuosmūkius, simuliuoja „esminius įvykius“.

Gal akylesni lošėjai pastebėjo, kad kai kurios akcijos linkę trumpam atpgti, o paskuj, per porą valandų (dažniausiai Lietuvoje tuo metu būna naktis) pabrangsta ir vėl sugrįžta prie pradinės vertės. Neįmanoma prognozuoti realių biržų svyravimų, o už Forex tą daro programos.

Medžiodami sėkmę, Forex lošėjai priversti vos ne nuolatos kyboti online, kad nepražiopsotų palankių sandorių. Ekspertai puse lūpų prasitaria, kad be automatizavimo su mašinomis konkuruoti sunku. Šiuo metu sukurta nemažai programų, kurios palengvina procesą, nes daugelį funkcijų už žmogų atlieka kompiuteris. Forex „palaikymo“ programinė įrangą – ne pigi (paklausk bet kurio rimto maklerio, kiek tas investavo į softą:). Čia skaičiuojama, kad investicija turėtų atsipirkti per savaitę, vėliausia – per mėnesį, tačiau neužmirškime, kad lemiamas faktorius biržos prekyboje yra žmogus…

Pateikiame porą programų, sukurtų palengvinti Forex prekybą. Abi jos iš esmės panašios, tačiau yra ir skirtumų. Siūlome ne aklai prisipirkti robotų, kurie už tave sukraus turtus, o pasirinkti vieną kurią artimesnę programą (detalius aprašymus skaitykite vendorių puslapuose) ir prversti ją dirbti pilnu pajėgumu, išspausti iš jos kiek įmanoma daugiau, juk mašinos, skirtingai nei žmonės, nepavargsta. Vėliau, kai įgystie patirties, galėsite konkrečiau nuspręsti kokios programos ir kokių funkcijų reikia. Rašykite ir paieškosime Jums geriausių pasiūlymų ar įnoringesnio softo!

Nieko įmantraus, tiesiog už Jus online sėdintis robočiukas ir fiksuojantis palankius momentus. Funckijas ir nustatymus galima apibrėžti pačiam. Brangus ir pajėgus

Pakankamai išsamus paketas, remtasi kelerių metų patirtimi, suprantamas video tutorialas…

Kiek pigesnis pasiūlymas – prieinama kaina

Na, ir pabaigai dar vienas – be ne geriausia, o ir kaina žmoniška (čia nesusipainiokime, rimtas softas kainuoja gerus pinigus:)